Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, Tarybos narius, Teisingumo ir Aplinkos ministerijas bei Seimo kontrolierių įstaigą dėl trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje svarstomos naujos sostinės teritorijos bendrojo plano koncepcijos.

Pasak L. Balsio, Vilniaus miesto savivaldybė, teikdama svarstyti ir planuodama priimti sostinės teritorijos bendrojo plano koncepciją, ignoruoja bendruomenių siūlymus ir neįtraukia jas į sprendimų priėmimą.

„Panašu, kad Vilniaus merui Remigijui Šimašiui labiau rūpi verslininkų, norinčių patogioje vietoje plėtoti taršią pramonę, o ne miesto gyventojų interesai. Jau dešimt metų Trakų Vokės ir aplinkinių gyvenviečių bendruomenės prašo Vilniaus miesto savivaldybės atsižvelgti į pasikeitusią situaciją ir atsisakyti bendrajame plane numatytų planų tarp K. Ostrogiškio ir Fabriko gatvių sukurti taršios pramonės Zigmantiškių (Lentvario) zoną, kad Trakų Vokės, Daniliškių, Kazbėjų, Naujasodžio, Gurelių ir kaimyninio Lentvario gyventojai neatsidurtų sukoncentruotos pramonės viduryje. Bendruomenės, parengusios konkrečius pasiūlymus ir juos pakartotinai pateikusios šių metų birželį iš bendrojo plano rengėjų susilaukė tik pašaipų, kad tokia koncepcija buvo numatyta dar 1998 metais ir nieko čia jau nebepadarysi. Tačiau dabar yra 2017-ieji. Per šį laikotarpį stipriai išsiplėtė gyvenamųjų namų kvartalai. Vien Trakų Vokėje gyvena beveik 5 tūkstančiai gyventojų. Trakių Vokė jau seniai nepanaši į taršiai pramonei plėtoti tinkančią teritoriją. Priešingai – ši vieta galėtų tapti kultūrinio ir gamtinio turizmo traukos centru. Trakų Vokėje veikia didelę istorinę ir kultūrinę vertę turintis Trakų Vokės dvaras, priklausęs grafams Tiškevičiams, yra daugybė vietų, tinkamų rekreacijai. Kaip tik dabar yra tinkamas laikas keisti pasenusį ir realios situacijos neatitinkantį bendrąjį planą. Labai tikiuosi, kad Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nariams užteks sąmoningumo nepritarti dabartinei bendrojo plano koncepcijai tol, kol į jos svarstymą nebus įtraukti bendruomenių pasiūlymai“, – sakė L. Balsys.

L. Balsys mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė, skubėdama priimti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir neįtraukdama bendruomenių į sprendimų priėmimą, neįsiklausydama į jų siūlymus, galėjo pažeisti tarptautinę Orhuso konvenciją. Dėl to Seimo narys kreipėsi į Teisingumo bei Aplinkos ministerijas bei Seimo kontrolierių įstaigą, kad šios institucijos išsiaiškintų, ar Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nepažeidė teisės aktų bei neviršijo savo įgaliojimu, skubindami bendrojo plano priėmimą.

„Orhuso konvencija įpareigoja kiekvieną valstybę užtikrinti visuomenei teisę dalyvauti priimant sprendimus, nes kiekvienas turime teisę gyventi sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Panerių seniūnijos gyventojų teigia, kad nuo 2007 metų teikia savivaldybei pastabas ir pasiūlymus dėl miesto bendrojo plano, tačiau naujose koncepcijose į teisėtus gyventojų lūkesčius. Iki šiol savivaldybė bendruomenę sugebėjo maitinti tik pažadais, kad į jų pastabas bus atsižvelgta. Man nesuprantama, kaip  savivaldybės biurokratai gali sau leisti taip nesiskaityti su žmonėmis“, – kalbėjo L. Balsys.

Seimo narys teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų atliktų ekonominę analizę, kuri parodytų, kas šiai teritorijai, kurią norima apjuosti taršia pramone, sukurtų daugiau pridėtinės vertės: gyvenamųjų namų plėtra, turizmo pritraukimas ar gamyklų ir logistikos centrų statyba, kuri gali stipriai sumažinti nekilnojamo turto kainą, padidinti aplinkos taršą.

Panerių seniūnijos bendruomenės atstovai kartu su Seimo nariu Linu Balsiu šių metų birželį Vilniaus miesto savivaldybei pateikė visą sąrašą pastabų dėl bendrojo plano keitimo koncepcijos. Gyventojai numatytą taršios pramonės Zigmantiškių (Lentvario) zoną siūlo keisti į gyvenamąsias teritorijas, o žemės ūkio paskirties teritorijoje, esančioje šalia Vokės upės, leisti atkurti namų valdas, taip pat prašoma pasirūpinti gatvių apšvietimu, vandentiekiu, kanalizacija. Individualių namų savininkų bendrija „Vokės kalvos“ taip pat pasisako prieš vienoje iš koncepcijų numatytą „neprioritetinės pramonės įmonių plėtros“ teritoriją tarp J. Tiškevičiaus, Leipalingio g. ir Senojo Gardino plento.