Birželio 13-15 d. Minske vyksta Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espoo konvencija) šalių susitikimas, kuriame bus aptariamas Lietuvai gyvybiškai svarbus Astravo atominės elektrinės klausimas.

 

Lietuvos pozicija, su kuria Aplinkos ministerija dalyvauja susitikime, – itin silpna. Lietuva planuoja sutikti su Espoo sekretoriato siūlomu sprendimu sukurti tarptautinę ekspertų grupę, kuri vertintų Astravo AE statybas ir net neketina pareikalauti, jog konvencijos Įgyvendinimo komitetas pareikalautų sustabdyti atominį projektą, kol jam nebus gautas Lietuvos pritarimas, kaip numato konvencijos dvasia.

 

Tokia bedantė Lietuvos pozicija – yra nusikalstamas neveiklumas. Nesuvokiama, kodėl Aplinkos ministerija nepasinaudojo gera proga reikalauti stabdyti Astravo AE statybas, nes kitos tokios progos gali ir nebūti – po poros metų, per kitą šalių susitikimą reaktorius jau gali būti ir paleistas. 

 

Ekspertinis įvertinimas svarbus, bet tai yra antraeilis dalykas ir neturi jokios įtakos statyboms. Mūsų prioritetas yra – stabdyti visus procesus, kol Baltarusija nesilaiko tarptautinių susitarimų, juolab tokių pavyzdžių Espoo istorijoje yra.

 

Užsienio reikalų ministerija tarptautiniuose renginiuose laikosi griežtos pozicijos – reikalauja, kad Baltarusija stabdytų Astravo AE statybos darbus. Tuo tarpu Aplinkos ministerija aukšto lygio, svarbiame susitikime tesugeba sutikti su siūlymu suburti ekspertų komisiją, o už tai atsakingas viceministras M. Norbutas galimai net ir nesupranta, kad Rusijos „Rosatom“, kuris realiai finansuoja ir vykdo šį projektą, kaip tik ir siekia pateikti visą istoriją taip, lyg du kaimynai – Minskas ir Vilnius – kažkodėl nesusikalba, todėl reikia „tartis“, kurti nesibaigiančias ekspertų grupes ir panašiai, o tuo tarpu darbai juda pirmyn. 

 

Atsižvelgiant į itin žemą Astravo AE statybos aikštelės saugos kultūros lygį, dėl kurio nuolat pasikartoja įvairūs incidentus, Lietuvos institucijos bei valstybės vadovai turi laikytis vieningos, griežtos pozicijos – statybų procesas turi būti stabdomas. Ši nuostata tokio pobūdžio susitikimuose turi būti keliama pirmiausiai.  

Seimo narys primena, kad tarptautinėje praktikoje jau yra buvęs atvejis, kai Espoo konvencijos komiteto spaudimo pagalba buvo pristabdyti neigiamą poveikį kaimyninėms valstybėms galintys turėti projektai. 

Ukrainos ir Rumunijos konfliktas dėl Dunojaus deltoje, tarp šių dviejų valstybių pradėto įrenginėti Bistrajos kanalo yra labai panašus į tai, kas vyksta šiuo metu tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl Astravo AE.

 

2004 metais Rumunija prieš Ukrainą inicijavo procedūras dėl aplinkosauginių procedūrų nesilaikymo. Espoo konvencijos komitetas inicijavo tyrimus dėl vykdomo projekto neigiamo tarpvalstybinio poveikio Dunojaus deltoje, kuri yra unikali dėl savo augmenijos ir gyvūnijos. Espoo konvencijos Įgyvendinimo komitetas 2008 metais konstatavo, kad Ukraina nesilaiko konvencijos nuostatų ir, Rumunijos spaudimu, pareikalavo Ukrainos ministrų kabinetą nedelsiant sustabdyti projektą (kas ir buvo padaryta) ir atnaujinti tuomet, kai Ukrainos valstybė įrodys, jog laikosi konvencijos nuostatų, o Rumunijos pusė tam pritars. Tai – įrodymas, jog tarptautinis spaudimas gali padėti pristabdyti ir Astravo AE statybos procesą. Jei Aplinkos ministerijos atstovai tarptautiniuose susitikimuose tik linkčios galvas ir nieko nereikalaus, situacija savaime nesikeis.  

2013 metais Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos Įgyvendinimo komitetas Ženevoje, išnagrinėjęs Lietuvos pateiktą skundą, konstatavo, kad Baltarusija pažeidė net keturis  Espoo konvencijos straipsnius, ypatingai – nuslėpdama parengtą poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją, nesuteikdama realios galimybės Lietuvos visuomenei dalyvauti šiame procese bei tinkamai neinformuodama Lietuvos pusės apie priimtą sprendimą dėl aikštelės atominės elektrinės statybai Astrave parinkimo. 

 

Pripažinta, kad Baltarusija ne tik laiku nepateikė Lietuvos ekspertams ir visuomenei atnaujintos poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos, bet taip pat galutinis dokumentas apie poveikį aplinkai skyrėsi nuo pirminio. Daugelis Lietuvos Baltarusijai pateiktų klausimų nėra atsakyta iki šiol.