Tokiu skambiu ir optimistiniu pavadinimu Rygoje buvo surengta didelė konferencija, kurioje teko dalyvauti kartu su Seimo kolegų grupe.

Šauniai latviai sugalvojo, daug pateikta optimistinės informacijos ir šviesių planų, kaip, kada nors paleidus šį geležinkelį, suklestės viso mūsų regiono ekonomika, atsigaus krovinių srautai iš pietų į šiaurę, iš rytų į vakarus ir atvirkščiai. Gražios schemos atrodo įtikinamai. Ypatingai estams ir latviams – linija sujungs jų sostines, įskaitant jūrų uostus ir net regioniniu mazgu jau tapusį Rygos oro uostą.

Žiūrint į schemos lietuviškąją dalį, taip varganai atrodo liūdnai styranti uodegėlė nuo pagrindinės linijos į sostinę Vilnių. Būsime prijungti, jei tikrai būsime, tik iš bėdos, o į Varšuvą keliausime per… Kauną! Kodėl Vilnius buvo paliktas už borto, planuojant liniją – paslaptis, kurią galėtų atskleisti premjeras A.Kubilius, kurio laikais ir buvo pasiektas susitarimas dėl šio projekto. Sklinda gandai, kad buvo nusileista latvių interesams atimti iš Lietuvos dalį krovinių srauto, mainais į latvių dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte. Jei tikrai taip, tai reikėtų laikyti Lietuvos interesų išdavimu, ne kitaip.

Kroviniai yra pats svarbiausias šios linijos aspektas. Vilniui likus nuošaly, kroviniai, pvz, iš Vokietijos ir Lenkijos pralėks Lietuvą nestodami iki artimiausio didelio mazgo Latvijoje perkrovimui rytų kryptimi. Vilniuje jau turime didelį krovinių krovos mazgą, bet kroviniams iš Rail Baltikos čia užsukti bus “ne pakeliui”. Nieko, sakė man aukšti susisiekimo ministerijos pareigūnai, pamatysit, pastatysim Kaune tokį naują krovos terminalą, kad visus nunešime – ir latvius , ir estus! Ačiū, nuraminot, viceministre. Neatsimenu tik, kas ten šiuo klausimu premjero S. Skvernelio veiksmų plane parašyta?

Seimo nario Lino Balsio komentaras asmeniniame socialiniame tinkle Facebook